Lietuvos Vaistininkų Sąjunga

  • Nuotoliniai mokymai

    Online

    Nuotoliniai mokymai

    Vis didėjantis gyvenimo tempas bei laiko trūkumas verčia ieškoti kitų savęs tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo būdų. LVS pristato naują nuotolinių mokymų platformą visiems Lietuvos vaistininkams.

    Sužinoti daugiau

  • Švilpukas

    Farmacinė rūpyba

    Švilpukas

    Prietaisas, užtikrinantis savalaikį ir racionalų vaistų vartojimą.
    Įsivaizduokite, kad Jūsų vaistai galėtų Jums pranešti, kada laikas juos vartoti!

    Sužinoti daugiau

  • Renginių organizavimas

    Konferencijos

    Renginių organizavimas

    Kviečiame vaistininkus aktyviai dalyvauti sąjungos rengiamuose mokymuose bei seminaruose.
    Lietuvos vaistininkų sąjunga gavo Sveikatos Apsaugos Ministerijos (SAM) leidimą organizuoti mokslines-praktines konferencijas vaistininkams ir jų padėjėjams bei suteikti profesinės kvalifikacijos kėlimo valandas patvirtinančius sertifikatus.

    Sužinoti daugiau

  • Sertifikatai

    Kvalifikacijos kėlimas

    Sertifikatai

    Lietuvos vaistininkų sąjunga gavo Sveikatos Apsaugos Ministerijos (SAM) leidimą organizuoti mokslines-praktines konferencijas vaistininkams ir jų padėjėjams bei suteikti profesinės kvalifikacijos kėlimo valandas patvirtinančius sertifikatus.

    Sužinoti daugiau

Jurgita Daukšienė

LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra

Nuo neatmenamų laikų savigyda (self-medication) yra neatsiejama rūpesčio savimi (self-care) dalis. Savigyda kartu su tinkama higiena, mityba, gyvenimo būdo ir sąlygų bei visa eile kultūrinių socioekonominių faktorių, savigyda padeda išvengti ligų ir išlikti sveikam [1,3]. Reikia konstatuoti, jog šiandienos pacientai yra pasirengę prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, stengiasi gauti kuo daugiau informacijos iš sveikatos ekspertų tam, kad galėtų priimti tinkamą sprendimą gydydami save ar kitus. [1]

Savigyda, tai negalavimų (minor illness) šalinimas, ar lėtinių ligų (major disease) prevencija tradiciniais, žoliniais bei kitai nereceptiniais vaistais. Pastaruoju metu vaistų, kurių įsigijimui, nereikia pateikti recepto kiekiai ženkliai išsaugo [5, 5a, 5b, 5c, 5d]. Vaistai, atitinkantys saugumo, kokybės ir veiksmingumo kriterijus, pakankamai dažnai ir greitai perkeliami į nereceptinių (Over- the –counter) vaistų sąrašus. [6, 7, 7a] Pastebėta, jog vaisto statuso pasikeitimas dažniausiai padidina įsigyjamus vaisto kiekius, nes palengvėja vaisto prieinamumas gyventojams, tuo pačiu mažėja ir vaisto kaina [8]. Savigyda būdinga visų socioekonominių grupių atstovams [9]. Dažniausiosios būklės, kai griebiamasi nereceptinių vaistų - spuogai, alerginis konjunktyvitas, artritiniai ir dantų skausmai, padidėjęs cholesterolis, peršalimas, vidurių užkietėjimas, kosulys, dermatitas, egzema, viduriavimas, erekcijos sutrikimai, karščiavimas, gripas, galvos skausmas, nevirškinimas, rėmuo, nemiga, nuplikimas, skausmas, smulkus įpjovimai, burnos opos, pykinimas, priklausomybė nuo rūkymo, perštinti gerklė, PMS simptomai, nedidelės bakterinės infekcijos, svorio kontroliavimas, šienligė, hemorojus [10,11]. Šių negalavimų tarpe, gausu ir tokių, kurie gali būti rimtesnių negalavimų atspindys, arba tokių, kurių gydymui nepakanka vien tik vartoti vieną, ar kitą vaistą, bet svarbu ir keisti savo gyvenimo būdą (pavyzdžiui preparatai skirti svorio kontrolei, ar priklausomybei nuo nikotino palengvinti). Todėl visa eilė apžvalginių straipsniu pabrėžia, teigiamai vertintina tik tinkama savigyda, t.y. atsakingas nereceptinių vaistų vartojimas, vadovaujantis patvirtintomis indikacijomis bei paisant vaistų vartojimo nuorodų. [12, 13, 14] Tinkama savigyda padeda pašalinti simptomus bei negalavimus, kurių gydymui, nereikalingas gydytojo įsikišimas, sumažėja išlaidos sveikatos priežiūrai, padidina vaistų prieinamumą nuošaliose vietovėse gyvenantiems žmonėms, bei suteikia pacientams atlikti kai kurių lėtinių susirgimų prevenciją. Ir atvirkščiai, netinkama savigyda ne tik kad nepadės išvengti negalavimo, bet netgi gali sukelti rimtų nepageidautinų pasekmių, o išlaidos sveikatos priežiūrai gali smarkiai išaugti [15,16]: net tokio seniai ir plačiai vartojamo vaisto, kaip paracetamolis ar nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, netinkamas vartojimas, perdozavimas gali įtakoti ir itin sunkių būklių, tokių kaip kepenų koma atsiradimą, ar net letalinę išeitį [17,18]. O nereceptiniais vaistai tolydžio maskuojant simptomus, per vėlai nustatomos gyvybei pavojingos ligos (major disease).

Gydydamiesi patys pacientai pirmiausia prisiima atsakomybę dėl savigydai įsigytų medikamentų vartojimo. Jeigu individai renkasi savigydą, jie turėtų sugebėti atpažinti simptomus, kuriuos jie gydo, įvertinti, ar jų būklė yra tinkama savigydai, pasirinkti atitinkamą savigydos vaistą, bei laikytis vaisto vartojimo nuorodų, kurios parašytos informaciniame lapelyje [1, 2, 19].

Tinkamos, kokybiškos ir savalaikės informacijos pateikimo svarbą pabrėžia PSO, sveikatos priežiūros specialistus gydytojus, vaistininkus, slaugytojus vienijančios organizacijos ir savigydos pramonės atstovai [1, 2, 3, 4, 10, 11].

Savigydos procese svarbią vietą užimą vaistininkai. [2] Vaistininkai yra pagrindiniai, o kartais ir vieninteliai, sveikatos priežiūros specialistai, į kuriuos kreipiasi pacientai, priimdami savidiagnozes bei nereceptinio vaisto pasirinkimo sprendimus [2,3, 21, 22]. Todėl labai svarbu, jog pacientai gautų savalaikę, tinkamą ir kokybišką informaciją apie savo negalavimą ir pasirinktą medikamentą. Farmacininkai turi atitinkamų žinių ir galimybių padėti pacientams – suteikti tinkamą, kokybišką ir savalaikę informaciją, kaip tinkamai pasirinkti ir vartoti vaistą, bei įvertinus situacija patarti, kada reikėtų kreiptis į kitus sveikatos priežiūros specialistus. [4,20, 23].

Literatūra:

1. WHO. Guidelines for the regulatory assessment of medical products for use in self medication. Geneva, 2002

2. FIP, WSMI. Joint Statement by the international Pharmaceutical Federation and the World Self-Medication Industry on Responsible Self-Medication, Basel,1999.

3. WHO. The role of the pharmacist in self- care and self-medication. Geneva; 1998. Document No. WHO/DAP/ 98.13. Available at: http://www.who.int/medicines/

4. FIP. Statement of principles Selfcare including self-medication. Basel 1996

5. Herxheimer A. Self-medication industry is determined to expand. Lancet 1999; 353:2136;

5a. Marwick C. From Rx to OTC: more drugs make the switch. JAMA. 1997 Jul 9;278(2):103.

5b. Harrington P, Shepherd MD. Analysis of the movement of prescription drugs to over-the-counter status. J Manag Care Pharm. 2002;8(6):499-508;

5c. Blenkinsopp A, Bradley C. Patiens, Society, and the increase in self-medication. BMJ 1996; 312:629-32;

5d.Bradley C, Blenkinsopp A. Over the counter drugs. The future for self medication. BMJ. 1996; 312 (7034):835-7.

6. Europos Tarybos 1992 m. kovo 31 d. direktyva Nr. 92/26/EEC "Dėl vaistinių gaminių (vaistų) žmonėms klasifikacijos";

(A European Union (EU) Council Directive of 31 March, 1992 on the legal classification of medicines intended for human use. Official Journal of European Community No 113, 30.04.92 p 5.)

European Community 1992. EUR-LEXL Community lesgislation in force. Council directive 92/26/EEC of 31 March, 1992 on the classification for the supply of medical products for human use.

7. Juhl RP. Prescription to over-the-counter switch: a regulatory perspective. Clin Ther. 1998;20 Suppl C:C111-7.

7a. Bergmann JF. Self-medication: from European regulatory directives to therapeutic strategy. Fundam Clin Pharmacol. 2003 Jun;17(3):275-80.

8. Newton G, Popovich NG, Pray WS. Rx-to-OTC switches: from prescription to self-care. . J Am Pharm Assoc (Wash). 1996 Aug;NS36(8):488-95.

9. Figueiras A, Caamaño F, Gestal-Otero JJ. Sociodemographic factors related to self-medication in Spain. Eur J Epidemiol. 2000;16(1):19-26.

10. Association Européenne des Spécialités Pharmaceutiques Grand Public ((AESGP, Association of the European Self-Medication Industry). http://www.aesgp.be/index.asp;

11. World of Self Medication Industry (WSMI). http://www.wsmi.org/index.htm;

12. Bradley CP, Bond C. Increasing the number of drugs available over the counter: arguments for and against. Br J Gen Pract. 1995 ;45(399):553-6.

13. Hughes CM. McElnay JC, Fleming CF. Benefits and Risks of Self Medication. Drug Safety 2001;24 (14):1027-1037;

14. Hughes CM. Monitoring self-medication. Expert Opin Drug Saf. 2003;2(1):1-5.

15. Stuart B, Grana J. Are prescribed and over-the-counter medications economic substitutes? A study of the effects of health insurance on medicine choices by the elderly. Med Care. 1995;33: 487-501.

16. Kleinke JD. Just what the HMO ordered: the paradox of increasing drug costs. Health Aff (Millwood). 2000;19:78-91.

17. Čičinskaitė I, Adukauskienė D, Kupčinskas L, Pilvinis V. Ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas. (Acute liver failure). Medicinos teorija ir praktika 2004, 38(2):143-148;

18. L A García Rodríguez, R Williams, L E Derby, A D Dean, H Jick; Acute liver injury associated with nonsteroidal anti-inflammatory drugs and the role of risk factors. Arch Intern Med 1994; 154(3):311-316;

19. Lowe CJ, Raynor DK, Courney EA, Purvis J, Teale C. Effects of self medication programme on knowledge of drugs and compliance with treatment in elderly patients. BMJ 1995;310:1229-1231;

20. Krishnan HS, Schaefer M. Evaluation of the impact of pharmacist's advice giving on the outcomes of self-medication in patients suffering from dyspepsia. Pharm World Sci. 2000;22(3):102-8.

21. Chui WK, Li SC. Advice-giving on self-medication: perspectives of community pharmacists and consumers in Singapore. J Clin Pharm Ther. 2005;30(3):225-31.

22. Hong SH, Spadaro D, West D, Tak SH. Patient valuation of pharmacist services for self care with OTC medications. J Clin Pharm Ther. 2005;30(3):193-9.

23. Westerlund LT, Marklund BR, Handl WH, Thunberg ME, Allebeck P. Nonprescription drug-related problems and pharmacy interventions. . Ann Pharmacother. 2001 Nov;35(11):1343-9.